skiesti

skíesti, skíedžia (skíeda), skíedė (skíedo) K, Š, Rtr, skiẽsti Srv; R, N, M, L 1. DŽ tr. daryti skystą, skystesnį: Skíedžiu košę vandenimi J. Dirbdamas alų, nebskíedžiau, nenorėjau praskiesti – tebūnie tirštas J. Pienu skiesta bulvinė košė kitur padažinė vadinos Ggr. Skíedžia arielką Škn. Leido vaistus, o tien (tie) skíeda kraujį Pvn. Tręšti naudojamos srutos skiedžiamos vandeniu rš. Kai pradėjo lietus skiest (merkti) žemę, tai skiedžia ir skiedžia Pn. ^ Bagoto nosis riesta, bet dūšia skiesta KrvP(Mlt). ║ daryti palaidus (vidurius): Vaistas skies tau vidurius, ir triesi J. Girdant veršius su miltais, pilvus skieda Šts. Bruknės skiedžia lengvai vidurius rš. Skiedžiamíeji vaistai NdŽ. | refl. BŽ484. 2. intr., tr. DŽ menk. perdėtai kalbėti, girti; niekus tauzyti: Boba tik skíedžia, skíedžia – atrodytų, kad ten kažin kas Alk. Skíedžia skíedžia lyg koks skystimas – nei jau taip buvo, nei ką Vrb. Neskíesk tiek daug, ba visi žino, kad meluoji Gž. Jau kaip motina skíedžia apie tą Norkų, negali apsakyt! Skr. Ką tu jį tę suprasi: jis tik skiẽdžia ir skiẽdžia, o gero tai nieko nepasako Al. Tai ką gi čia skíedi, kad nežinai! Sdk. Jau tu kai pradedi skíest, tai nuskiedi visai Vl. Neskíesk čia nesąmonių! Mrj. Et, skíedi tiktai: nė taip buvo, nė ko Šln. ^ Jaunas beskiedi, senas betriedi Šlv. | refl.: Nereikia per daug skíestis Prn. ║ tr. kaulyti, prašyti: Jonienė to pjūklo skíedė skíedė, o dabar jau koks mėnuo visai nesirodo – manė, kad aš dovanai pakišiu Lkč. 3. intr. menk. jausmingai reaguoti, karščiuotis: Čia reik apgalvot, o ne skíest Rs. Mama, antai tetutė ateina, aš bėgsiu pasitikti. – Neskiesk, ateina, tai ateis M.Katk. 4. intr. Kb menk. juoktis: Ko tu čia tep skiedì? Mrc. Regi, kap skiedžia Lp. Ir neišturėjo neskiẽdęs Lš. 5. intr. Žmt, Lzd menk. garsiai šaukti; plonai giedoti: Mergaitės, kad jūs labai skiẽdžiat Vlk. Mano gaidys labai skiẽdžia Vlk. Ko tu čia skíedi, kad net par ausis eina! Rm. 6. skaidyti atribojant: Gyvenimą gal pusiau skíesti KlvrŽ. Tas gyvenimas y[ra] skíestas su ta puse Plng. Tris sudėjo, potam pusiau skíedo kulkozą Vn. ║ skirstyti į dalis: Ka dvi motinelės y[ra], gal skíesti [bites] Brs. Ant daug dalių skiedu aš javus J. | refl.: Matai, kiti į apačią skíedas, kiti į viršų skíedas siūleliai Rt. Kad audi, tai gijos prie skieto vienos eina aukštyn, antros žemyn skiedžiasi J. Kitą giją [siūlų] aš skaidyčio – didliai gerai skíedas Ms. An kelių dalių skíedas (turi kelias reikšmes) tas žodis Šv. | Lūpos kušėjo, skiedėsi (vėrėsi) ir vėl susičiaupė prš. ║ refl. irti, skirtis, ardytis: Tavo siena skíedas J. Mašina (bortai) skíedės ir išvirto – aplamdė visus Pp. ║ refl. šakotis: Visur, kur tiktai vieškeliai skiedžiasi arba keičiasi (ant kryžkelio), tur kelrodžiai statyti būti LC1887,17. ║ refl. skirtis, atsidalyti iš visumos: Neskiedas akuotai iš gūdų, jei nėr vėjo vėtant ar berant Šts. Šiemet gera skaidula linų, bo skiedas nuo kailio, greitai išsimina J. Plova skiedas nu dalgio, atšoksta, atsitranko tinant Šts. 7. tr. šalinti vieną nuo kito, skirti (susipešusius): Mūsų gaidžiai buvo susimušę kruvinai, bėgom skíesti Lkž. Skiesk mušančius, bo jiejie užsimuš J. Gerai, kad buvo kam skíesti, – būtų vienas antrą užsimušę Up. Du mušas, o trečias skíeda Sd. 8. tr. sklaidyti į šalis: Vėjas debesis skíeda Kv. Lūkstas skieda debesis (šio ežero apylinkėse retai telyja) Varn. Žegnojimas skieda debesius Ggr. | Tu skiedei drabužius, t. y. tvaipinais, rodei J. | refl.: Tokie kalnai, ka debesys skíedas Pj. Garas skiedžias, kaį nėr kas suvaržo Vaižg. 9. tr. neleisti kartu būti, skirti: Skiedė muni gentys, skiedė giminelės, skiedė mumi jauną nu jaunos mergelės LTR(Šts). Nieks nuo tavęs mus neskiedė A1883,35. | Skies mudums meilelę dėl to seno šeirio KlvD188. ║ refl. nebūti kartu būryje; šalintis iš būrio: Karvės neskíedas – kartu i kartu Eig. Anos karvė y[ra] šerama, girdoma, ana skíesis nu bandos, nepaganysi su visoms Šts. Ir tad tebskiedės nu tėvo numų, kad buvo labai įturtėjusys S.Dauk. Tolei neleiskiva skiestis [vaikams], kolei kaip vien reikiant neišmoks savo amato M.Valanč. Skiedas tada kožnas į savo numus P. 10. tr. N neleisti santuokoje gyventi: A tura motyna skíesti sūnų su pačia? Jdr. ║ refl. N išsituokti: Tas pons nor skíestis K. Šnekėjo, by skíedas su pačia Šv. Pagyvena mėnesį, du – jau skíedas Trk. Pirma anie skíedės, tik nežinau, kas kaltas buvo Prk. Skíedės vieną kartą, bet daba vėl krūvo[je] gyvena Žeml. Skíeduos, kam munie reik tokios bjaurybės! Jdr. Aš neskíesuos, mun gerai Eig. 11. tr. išskirti iš kitų, kitaip elgtis su kuo: Kartu valgė, niekas neskíedė Všv. Nū normos nė vieno neskíeda Jdr. 12. tr. daryti, kad būtų skirtingas: Čia mokyto[ja]s tur ištarti žodį Adoms, skiesdamas pirmąjį balsą nu antro S.Dauk. | refl.: Žemaitiška tarmė skiedas nu lietuviškos Jn. ║ justi, suvokti kieno skirtumus, laikyti kitonišku, skirtingu: Lietuvis skiedė kūną nuo dvasios A1884,131. Ne apdaras skiedė kiltės vyrą nu kitų ūkinykų S.Dauk. 13. intr. eiti kiaurai, smelktis (apie šaltį, drėgmę): Ale tai skiedžia šaltis par visą kūną – kaip ir vėliausiam rudeny Sdk. Troba, rokuok, be stogo, per visas sienas skiedžia J.Balt. 14. tr. ploninti (siūlą): Jos verpimas – skíedžia, skíedžia siūlą Klt. Ale ir skíedi siūlą! Ut. 15. tr. lepinti: Motina skiedžia dukterę, t. y. lepina J.

◊ į kélnes skíesti karščiuotis: Ko čia skíedi į kélnes?! Rs.

\ skiesti; apsiskiesti; atskiesti; įskiesti; išskiesti; nuskiesti; paskiesti; parsiskiesti; perskiesti; praskiesti; priskiesti; suskiesti; užsiskiesti